Svarbią vietą šiuolaikinių elektroninių apsaugos sistemų saraše užima vaizdo stebėjimo sistemos. Kaip žinoma, žmogus labiausia pasitiki savo akimis, t.y. tuo, ką mato. Pavyzdžiui, jei kokioje nors apsaugos zonoje suveikė signalizacija, visada geriausia yra apžiūrėti tas patalpas ar teritoriją ir nustatyti, kas įvyko, ar nebuvo melagingo suveikimo.

Šiuo metu Vaizdo stebėjimo sistemos (toliau – VSS) yra plačiai paplitusi apsaugos forma. Viso objekto, jo vidaus, aplinkos teritorijos nuotolinio stebėjimo galimybė leidžia kurti efektyvias apsaugos sistemas – sutaupo kaštus didelio apsaugos personalo skaičiaus išlaikymui. Šios sistemos sugeba ne tik tai pateikti vaizdą realiu laiku, bet ir saugoti ir archyvuoti visą vaizdo informaciją. Be to, vaizdo informacija gali būti perduodama radiobangomis (statomas specialus videosiųstuvas) arba per Internetą – šiuo atveju užsakovas iš bet kurios pasaulio vietos (kur tik yra Inteneto prieiga) gali stebėti situacija savo objekte realiu laiku.

Pagrindiniai VSS komponentai yra:

1. vaizdo kameros (naudojamos tiek juodai-balto vaizdo (B/W) tiek spalvoto vaizdo (COLOUR) kameros),
2. Objektyvai
3. Monitoriai
4. Kvadratoriai, multipleksoriai, DVR (skaitmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai) – skirti signalų apdorojimui, saugojimui, archyvavimui.

Kamerų tvirtinimui ir valdymui naudojami įvairūs kronšteinai, pasukimo mechanizmai, kamerų nameliai, stiprintuvai, moduliatoriai. Konkreti VSS sudėtis priklauso nuo kamerų kiekio, jų darbo sąlygų (viduje ar lauko sąlygom), atstumų tarp vaizdo kamerų ir t.t.

Svarbiausias parametras, charakterizuojantis VSS yra kadro apdorojimo greitis. Būtent nuo jo labiausiai priklauso vaizdo kokybė.

Tik vaizdas, realiu laiku gautas iš stebėjimo objekto, padės susiorientuoti apsaugos personalui, adekvačiai įvertinti pavojingą situaciją ir, žinoma, efektyviai sureaguoti sustabdant nusikaltimą ar nustatant melagingus apsauginės signalizacijos suveikimus.

VSS projektavimas suprantamas kaip konkrečios sistemos struktūrinės schemos sukūrimas. Be to, būtina pasirinkti konkrečius sistemos elementus, su reikalingomis charakteristikomis, veikimo schema, racionaliu elementų išdėstymu. Tokia užduotis reikalauja ne tik praktinių techninių žinių, bet ir tam tikros darbo patirties, todėl tokius darbus vertėtų patikėti profesionalams.

Glaustai apibūdinsime dažniausiai naudojamus VSS elementus ir jų galimybes.

Skirta priimti vaizdo signalą ir jį apdoroti. Kameros pagrindinis elementas yra matrica (puslaidininkinis optiškai jautrus kristalas). Ji skirta šviesos signalą paversti elektriniu signalu, dažnai tuos signalus koduojant skaitmeniniais. Matrica sudaryta iš daugybės mažųjų elementų. Tų elementų skaičius ir nusako kameros skiriamąją gebą (labiausia įtakoja vaizdo kokybę), matuojama TVL – televizijos linijomis arba pikseliais. Be to kiekviena kamera turi automatinį įtaisą derinantį kamerą prie apšvietimo sąlygų. Svarbi savybė – jautrumas. Jis nusako vaizdo kokybę esant nepakankamam apšvietimui (matuojamas liuksais). Svarbus ir maitinimo pasirinkimas -12 VDC, 24 VDC, 220 VAC. Dažniausia VSS elementai jungiami RG-59, RG-6 koaksialiniu kabeliu, vytos poros kabeliu, rečiau – optiniu kabeliu (naudojamas ypač ilgiems atstumams).

Spalvoto vaizdo kamera „Pirštukinė“ kamera Kupolinė kamera

Monitorius skirtas vizualinės informacijos vaizdavimui. Dažniausiai naudojami juodai-balto vaizdo 9‘‘ (23 cm.), 12‘‘ (31 cm), 17‘‘ (43 cm) monitoriai; 14‘‘ (36 cm), 20“ (50 cm) spalvoti monitoriai. Dabartiniu metu vis labiau plinta LCD (skystų kristalų) monitoriai.

Skirtas šviesos srauto fokusavimui kameros matricoje. Dažniausiai naudojami nuo 2.8 mm židinio nuotolio (plataus kampo) iki 16 mm židinio nuotolio (siaurakrypčiai) objektyvai. Išskiriami objektyvai be diafragmos (kuomet pakanka kameroje esančiojo automatinio apšvietimo suderinimo įtaiso (auto IRIS) galimybių), su rankine diafragma (taikoma patalpose, kur yra pastovus apšvietimas, bet reikalingas auto IRIS‘o koregavimas ir su automatine diafragma (taikoma lauko sąlygom, nes patikimai dirba plačiam apšvietimo diapazone – tiek saulėtą dieną, tiek ir prietemoje. Vienas objektyvo variantų yra transfokatorius, kuris leidžia padidinti („priartinti“) vaizdą 6, 10, 14 ar net gi 20 kartų. Dėka to įmanomas kokybiškas nutolusių objektų stebėjimas. Dažniausiai transfokatorius naudojamas kartu su pasukimo įtaisu, taigi galima ne tik tai stebėti judanti objektą, bet ir ištyrinėti detales (žmogaus veidą, mašinos numerį).

Vaizdo informacijos įrašymui, saugojimui, ir apdorojimui vis dažniau naudojami skaitmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai (DVR)

Lauko kameros namelis

Su pašildymu.

Apsaugo kamerą nuo dulkių, kritulių ir žemos temperatūros (skirtinguose modeliuose nuo -50°C (-30°C) iki +45°C). Galima komplektuoti šildytuvą su termostatu, reguliuojančiu įšilimo laipsnį ir palaikančio 20°C temperatūrą namelio viduje.

Apsaugo nuo dulkių, kritulių, bet neapsaugo nuo žemų temperatūrų (-10°C ir žemesnių). Yra mažesni ir, žinoma pigesni.

Kvadratorius

Šis įtaisas skirtas vaizdui pateikti monitoriuje nuo 1...4 kamerų vienu metu. Kvadratorius panaudojimas leidžia įrašyti visus 4 signalus į vaizdo magnatofoną. Jei kvadratorius turi aliarmo įėjimus – prie jo nesunkiai gali būti pajungta apsauginės signalizacijos sistema. Tuomet suveikus signalizacijai į monitoriaus ekraną išvedamas pilno formato vaizdas, kad atkreiptų apsaugos dėmesį.

Vaizdo informacijos spausdintuvas (videoprinteris)

Leidžia operatoriui išspausdinti bet kokį vaizdą iš monitoriaus ekrano arba vaizdo magnetofono (VIP klientų, nepageidaujamų asmenų). Būna spalvoti ir juodai balto vaizdo.

Vaizdo stebėjimo sistemoms kurti taip pat naudojamos ir specializuotos vaizdo plokštės. Jos montuojamos į personalinį kompiuterį , dirbantį Windows aplinkoje.

Siūlome Jums įvairaus sudėtingumo vaizdo stebėjimo sistemų projektavimo ir instaliavimo paslaugas. Mes instaliuojame patikimas, pasaulyje gerai žinomų gamintojų sistemas (Computar, Mitsubishi Electric, JVC, CBC, Pelco ir kt.)